Terapinės fotografijos metodą dažniausiai renkasi žmonės, turintys gynybinių charakterio bruožų (psichiškai ir fiziškai inertiški, neryžtingi, nerimastingai įtarūs, drovūs, linkę kaltinti save, abejojantys, turintys sustiprintą kaltės jausmą). Nepakankamas žinių apie save kiekis daro žmogų neapsaugotą nuo neigiamų išorinių vertinimų. Jis įtiki jais, kas kartais sukelia neigiamą požiūrį į save ir blokuoja veiklą.

Neigiamas požiūris į save yra įvairių bendravimo sunkumų šaltinis, nes žmogus, turintis tokį požiūrį į save, iš anksto yra tikras, kad kiti su juo elgiasi blogai. Žmonės kreipiasi į terapeutą, praktikuojantį portretinę fotografiją, su pagrindine problema: "Kaip aš iš tikrųjų atrodau?" Nes jo “Aš” jausmas neatitinka to, ką žmogus mato veidrodyje. Protiškas kūno atvaizdavimas projektuojamas ant materialaus kūno ir žmogus pradeda jausti psichinį diskomfortą, nes „Aš“ jausmas yra glaudžiai susijęs su kūno vientisumo įvaizdžiu.




Tokia fotografija siekiama užtikrinti socializaciją, tapatybės formavimąsi, įtraukimą į skirtingas žmonių grupes su jiems būdinga vertybių sistema, taip pat socialinių vaidmenų vystymą ir transformaciją. Visa tai lemia glaudų fototerapijos ryšį su scenos menais, taip pat galimybę panaudoti šiuolaikinės dramos terapijos techniką.
 

​

 

METODO TIKSLAS




Terapinės fotografijos (portretinės fotografijos technika) pagalba atskleisti ir sustiprinti vidinius kliento resursus, įsisavinant naujus savęs aspektus ir įgyti naujos kūno patirties, pasikeitus požiūriui į save.



 

METODO APRAŠYMAS

​

Terapinės fotografijos procesą (portretinės fotografijos metodiką) sudaro penki tarpusavyje susiję nuoseklūs individualaus darbo etapai:


1. Specialisto susitikimas su klientu. Terapinis pokalbis ir bandomoji fotosesija.


2. „Apšilimas“ - tai kvėpavimo pratimas, kurio tikslas - pasiekti atsipalaidavimo ir vidinio kūno komforto būseną.


3. Pagrindinis etapas - darbas su pratimais, kurių metu viduje vykstantys procesai pradeda keisti tai, kas yra išorėje. Šiame etape fototerapeutas fiksuoja visas virsmo akimirkas. 
4. Pagrindinės stadijos kulminacija - naujai įgytos kūno-emocinės būsenos fotografavimas . Čia atsiskleidžia kūrybinės individo galimybės ir resursai.


5. Terapinis pokalbis... Padarytų nuotraukų peržiūra ir analizė, kurių metu klientas verbalizuoja pojūčius, gaudamas empatišką fotografo palaikymą. Šis etapas apima įgytos patirties integravimą į kasdienį gyvenimą ir santykius.



 

Terapinė fotosesija atliekama individualiai su klientu 1,5 - 2 valandas. Viso - 3 - 5 fotosesijos periodiškai kartą per mėnesį. Po kiekvienos sesijos klientas gauna visas terapinės fotosesijos metu darytas nuotraukas. Klientas atsirenka ryškiausias, emociškai turtingas ir vizualiai išraiškingas nuotraukas, kurios atspausdinamos A4 formatu.


 

Dabar šiek tiek apie tai, kodėl tai terapija ir kodėl rekomenduoju ją visiems. Nors pasakysiu iškart - tokio tipo terapija negali būti tinkama visiems, kaip ir bet kuri terapija - tai turi būti jums tinkamas metodas.
Paso nuotraukų, šeimos švenčių, net atostogų nuotraukų darymo procesas negali būti terapinis, nes tarp fotografo ir jo kliento nėra dialogo. Terapinės fotosesijos metu turi būti sudarytas susitarimas tarp fotografo ir kliento. Visų pirma, jie yra partneriai, kuriuos vienija bendra idėja, o svarbiausia - jie atidžiai klausosi vieni kitų ir pasitiki.

 

Klientas turi tikėti, kad fotografas yra fotografavimo proceso ekspertas ir nesikiša į technines fotografavimo subtilybes: fotografavimo kampo ar šviesos pasirinkimą. Klientas gali pasiūlyti savo pageidavimus dėl sesijos temos, vietos ar atributikos. Kaip savo gyvenimo ekspertas ir savo įvaizdžio (-ių) ekspertas klientas gali kuo tiksliau veiksmais ir emocijomis perteikti kas vyksta jo gyvenime, kas vyksta čia ir dabar sesijos metu. Tada atsiranda dialogas, kurio metu fotografas klauso, suvokia ir suteikia grįžtamąjį ryšį. Todėl, patariama susitikti su fotografu prieš fotosesiją, kad galėtumėte pradėti dialogą prie kavos puodelio ir susigaudyti bendrine kalba, kuria bendrausite sesijos metu.

Jeigu terapinės fotosesijos tikslas - padėti klientui atskleisti stipriąsias asmenybės puses, ieškant kliento resursinių būsenų, fotografas turi išlikti nešališkas menininkas, fotografuojantis žmogų, o ne jo susikurtą projekciją (Projekcinė fotografija - tai kita terapinės fotografijos metodika). Tai jokiu būdu nesumenkina fotografo kūrybiškumo. Fotografo dėmesys turi būti palaikantis, sutelktas į klientą. Tokios fotosesijos metu klientas turi galimybę pažinti save - savo reakcijas į tai, kas vyksta, nuotaiką ir būseną čia ir dabar. Tokioje fotosesijoje ypatingai svarbus fotografo gebėjimas sukurti atpalaiduojančią ir pasitikėjimo kupiną atmosferą, kurioje klientas gali pradėti reikštis, gyventi, eksperimentuoti, o ne „pozuoti“ ir „vaidinti vaidmenį“.

Kai teisingai sudėliojamas visas fotografavimo procesas, tokia fotosesija gali padėti klientui įsimylėti tas anksčiau nekenčiamas raukšles, tas labiau, nei bet kada anksčiau pavargusias akis, tas, atrodo, netobulas savybes, priimti save tokį, koks jis yra.